išdūlėti

išdūlėti
1 išdūlė́ti, -ė́ja (ìšdūla, išdū̃li), -ė́jo intr., išdulė́ti, -ė́ja (ìšdula, ìšduli), -ė́jo 1. išpūti, ištrūnyti: Gluosnio visas vidurys išdūlė́jo Rdm. Ir pastogėj sudėti rąstai išdūlė́ja Up. Sienojis išdūlė́jo, (nuo) kinivarpų suėstas J. Per metus (ilgą laiką) ir ąžuolas išdulė́ja Kltn. Medžias išdulė́jo Kp. Siena dulkėms išdulė́jo Krž. | refl.: Tie pūsrai ant oro gulėjo, visai išsidulė́jo, nieko nebeliko Sml. Grabas toks lengvutis – kiek ten besveria tie išsidulė́ję kaulai Sml.išskisti: Tai išdūlė́jo alkūnės – tuoj skylė bus Plut. 2. žr. išdūkti 1: Krienus sandariai užrišk, kitaip visas stiprumas išdūlė̃s PnmR. Alus išdulė́jo J.Jabl. | refl.: Apyniai visiškai išsidulė́ję Sml. | Nors buvo prikūrenta krosnis, lig vakaro išsidulė́jo Lnkv.išgaruoti iš galvos girtumui: Kai jis pamatė vilką, tai ir degtinė iš galvos išdūlė́jo PnmR.prk. išgaruoti iš galvos, užsimiršti: Viskas išdūlė́jo iš galvos Rd. Tavo protas išdulė́jęs, nieko neatmeni Ad. Jau galva išdulė́jus seno žmogaus Sb. Išdūlė́jęs razumas .prk. išnykti: Kai savo bimbalus (vaikus) turėsi, tai ir visos ligos išdulės J.Paukš. Tas širdies nerimas išdūlėjo iš jo, išrūko . 3. išgesti, išsmilkti: Žarijos, ugnis išdulė́jo J.Jabl. 4. Klov iškaršti: Jau mūsų bobutė gal mirs, baigia išdulė́ti Antš. Išdulė́jęs senis – tik ant lazdos turisi Lnkv. 5. išdūkti, iškvaišti, suvaikėti: Mūsų tėtė visai išdūlė́jo Ldk. \ dūlėti; įdūlėti; išdūlėti; nudūlėti; padūlėti; sudūlėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • išdūlėti — vksm. Glúosnio vi̇̀sas vidurỹs išdūlėjo, išdūlėjęs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dūlėti — 1 dūlėti, ėja (dū̃la, dū̃li, dū̃lia Kp), ėjo intr., dulėti, ėja (dùla, dùli), ėjo, dūlėti, ėja, ėjo Krkl 1. pamažu virsti dūliu, dulkėmis, sausai pūti, trūnyti: Po trepais primesta visokių skarmalų, ir dū̃li Gs. Nebaštikas pakavotas tuoj dū̃li… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išberbėti — 1 išberbėti intr. pasenti, išdūlėti: Tas ąžuolas toks išberbėjęs – kaip bitaulis Krt. berbėti; apiberbėti; įberbėti; išberbėti; nuberbėti; suberbėti; užberbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdulti — išdùlti intr. išnykti, išdūlėti, išdūkti, išdulkėti: Linkus žymiai pagerėjo, išdulo baimė P.Cvir. dulti; apdulti; išdulti; nudulti; pradulti; sudulti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdundėti — 2 išdundėti intr.; Kos122 išdūlėti, sutrešti; išsidėvėti: Išdundėjęs burokas, kurio supuvęs vidurys J. Priėjo ligi išdundėjusio kaštano kamieno LzP. Kad kas ir iškasa piningus, nėr kur dėti – išdundėję, birsta kaip pelenai Als. Drabužis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdūlyti — 1 išdūlyti žr. 1 išdūlėti 1: Išdūlijusios šakos skylėje jis slėpė paukštelio lizdą rš. dūlyti; išdūlyti; sudūlyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdūmėti — 1 išdūmėti intr. 1. refl. išrūkti: Kaip išsidūmėja [dešros], valgo žalias Žml. 2. išdūlėti, iškedėti: Išdūmėjusi drobė I. dūmėti; apsidūmėti; išdūmėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpendėti — intr. Varn, Žgč 1. K išdūlėti, ištrūnyti: Kam betinka ta troba – visos sienos išpendėjusios! Prk. Šakos nuo metų išpendėję rš. Vidurys medžio augančio pendėte išpendėjęs J. [Lava] užšalusi lyg išpendėjęs kaulas išveizda TP1880,52. 2. išdžiūti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudūlėti — 1 nudūlėti, ėja (nùdūla, nudū̃li), ėjo intr., nudulėti, ėja (nùdula, nùduli), ėjo 1. nutrūnyti: Senovėj čia būta aukštų kalnų, kurių nudūlėta ir likta bukų rš. Ir po gražiajai tavo suknelei – visos padalkos nudulėjo Rk. 2. refl. žr. nudūkti 1… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padūlėti — 1 padūlėti, ėja (pàdūla, padū̃li), ėjo intr., padulėti, ėja (pàdula, pàduli), ėjo kiek apgesti, apirti: Kalkiniai klodai iš viršaus padūlėję rš. dūlėti; įdūlėti; išdūlėti; nudūlėti; padūlėti; sudūlėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”